Akustinė tarša yra svarbi, nuolat didėjanti aplinkos taršos forma. Intensyvėjant kelių, geležinkelių transporto eismo srautams, vystant pramonę, atitinkamai plečiasi akustinio diskomforto zonos. Akustinė tarša neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir gerbūvį. Pastovi triukšmo ekspozicija paveikia žmones psichologiškai ir fiziologiškai. Patirdami triukšmo dirginimą, žmonės susierzina, trikdomas jų miegas. Tokiu būdu gali atsirasti elgsenos, bendravimo problemos, padidėti patiriamas stresas.

Triukšmo lygį galima nustatyti dviem būdais. Tai:

  • skaičiavimas – modeliavimas;
  • matavimas.

Planuojant naują objektą (pramonės, komercinį, kelią, geležinkelį ar kt.) triukšmo sklaida nustatoma programinio modeliavimo metodu. Modeliuojant triukšmą, parenkamos triukšmą mažinančios priemonės (akustinės sienutės,  langų, pastatų izoliavimas ir panaš.). Naudojami  triukšmo skaičiavimo metodai pateikti Lietuvos standartuose LST ISO ir higienos normoje HN33:2011.

Skaičiavimas / modeliavimas atliekamas kompiuterinių programų pagalba. Vykdomi dviejų tipų skaičiavimai:

  • modeliuojama triukšmo sklaida teritorijoje (2 m aukštyje nuo žemės paviršiaus); turint tokius rezultatus, galima išspręsti daugumą ar net ir visus triukšmo veiksnio vertinimo klausimus;
  • jei buvo išskirtos potencialios konfliktinės zonos, pastatai – papildomai atliekami triukšmo lygio prie pastatų fasadų (kiekviename aukšte) skaičiavimai.

Matavimai atliekami, kai reikia nustatyti tikslų faktinį triukšmo lygį: vykdant neigiamą poveikį mažinančių priemonių stebėseną / monitoringą (pvz. prieš ir po akustinės sienutės įrengimo), jei reikia nustatyti esamą triukšmo lygį, o duomenų apie triukšmo šaltinį nėra (pvz. matavimai atliekami, jei nėra duomenų apie foninį triukšmo lygį).

Tuo atveju, kai nustatoma, kad planuojamas ar rekonstruojamas objektas padidins triukšmo lygį aplinkoje ir jis viršys triukšmo rodiklių ribinės vertės pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus (HN33:2011) , planuojamos/modeliuojamos triukšmo prevencijos ar triukšmo sumažinimo priemonės.

Skaičiuojame ir modeliuojame aplinkos triukšmą, parengiame triukšmo sklaidos žemėlapius gatvėms, keliams, geležinkeliams, vėjo jėgainėms, komerciniams-pramoniniams objektams , parenkame ir sumodeliuojame triukšmo mažinimo priemones (triukšmo sienutes, pylimus ir kt.).

Naudojame programinę įrangą  CADNA A.

Teršalų sklaidos modeliavimas yra metodas nustatantis teršalų pažemio koncentracijas įvairiuose atstumuose nuo taršos šaltinio. Pagrindinis modeliavimo uždavinys yra nustatyti atitikimą/neatitikimą ribinėms aplinkos užterštumo vertėms.

Planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai  atlikdami planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą, taiko pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį ir įvertina vietovės foninio aplinkos oro užterštumo ir meteorologinius duomenis.

Foninio aplinkos užterštumo duomenys yra skelbiama Aplinkos agentūros puslapyje, teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas. Mūsų naudojamos taršos įvertinimo programa AERMOD VIEW yra įtraukta į Aplinkos ministerijos rekomenduojamų modelių sąrašą.

Vietovės meteorologiniai duomenys yra teršalų sklaidos skaičiavimo modeliui skirti faktiniai penkerių iš eilės einančių kalendorinių metų meteorologiniai duomenys (standartiniai: oro temperatūra, vėjo greitis ir kryptis, kritulių intensyvumas (kiekis), debesuotumas; papildomi: saulės spinduliuotės parametrai ar kt.).

Vietovės meteorologinių duomenų atitiktis  turi būti patvirtinta meteorologinių duomenų teikėjo patvirtintame dokumente (su veiklos vykdytoju sudarytoje sutartyje, vietovės meteorologinių duomenų perdavimo priėmimo akte ar kt.). Vietovės meteorologinių duomenų įsigijimą patvirtinančių dokumentų kopiją veiklos vykdytojas pateikia kartu su poveikio aplinkos orui vertinimo dokumentais.

Mes turime sutartį su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dėl visos Lietuvos meteorologinių duomenų naudojimo.

Kvapas – lakios cheminės medžiagos, kurias uoslės organais galime pajusti. Kvapai gali būti malonūs ir nemalonūs. Žmogų nuolat supa įvairiausi kvapai. Jie turi įtakos nuotaikai, darbingumui, organizmo gyvybinei veiklai. Nemalonūs kvapai priskiriami prie stresą sukeliančių veiksnių, sutrikdančių miegą, sukeliančių galvos skausmus, kvėpavimo sistemos sutrikimus, pykinimą, nerimą. Ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis blogina gyventojų gerbūvį.

Kvapai ore tiriami jutiminiais (sensoriniais), oflaktometrijos, cheminiais ir fizikiniais metodais (dujų chromatografija, masių spektroskopine analize, ,,šlapios“ chemijos metodu, kalorimetriniais detektoriaus vamzdžiais ir kt.).

Lietuvoje kvapas reglamentuojamas 2011 m. sausio 1 d., įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V – 885 Lietuvos higienos norma HN 121:2010 ,,Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore”.

Kvapų taršos sklaida teritorijoje nustatoma programiniu matematiniu modeliu „ISC – AERMOD-View“