Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla.

Poveikio aplinkai procedūrą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

Žmogaus veikla sukelia labai daug nepageidaujamų trumpalaikių ar ilgalaikių aplinką žalojančių reiškinių. PAV yra procedūra, užtikrinanti, kad veikla turės minimalius pašalinius poveikius ir nesuardys ekologinės pusiausvyros.

PAV atskleidžia visas žalingo poveikio galimybes ir numato priemones jų panaikinimui ar sumažinimui iki nereikšmingo ar mažai reikšmingo.

PAV- tai procesas, užtikrinantis aplinkosaugos klausimų atsakymą ankstyvame planavimo etape.

PAV gali būti galingas instrumentas priimant teisingus, ilgalaikius, nežalojančius aplinkos sprendimus.

Poveikio aplinkai procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

Kokioms veiklos atliekamas PAV?

  • Visoms pagal 1-ą PAV įstatymo sąrašą.
  • Daliai veiklų pagal 2-ą PAV įstatymo sąrašą; Atsakinga institucija priima sprendimą, atsižvelgus į visuomenę, kitas institucijas, parengtą atrankos ataskaitą, kad PAV privaloma.
  • Veikloms, kurios gali daryti  reikšmingą poveikį NATURA 2000 teritorijoms.

PAV procedūra susideda iš PAV programos parengimo ir suderinimo, PAV ataskaitos parengimo, jos pristatymo visuomenei ir suderinimo su PAV subjektais ir atsakinga institucija. PAV procesas vykdomas vadovaujantis tvarkos aprašu ir užtrunka 6 ir daugiau mėnesių.

Atranka dėl PAV atliekama veikloms, kurios įrašytos į PAV įstatymo 2-ą priedą.  Atrankos dėl PAV dokumentas rengiamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinius nurodymus. Atrankos ataskaitoje siekiama parodyti, kad veikla neturės reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, kad pasirinkta technologija ir priemonės yra pakankamos. Tam dažniausiai atliekamas aplinkos modeliavimas, siūlomos poveikį mažinančios ar prevencinės priemonės. Atrankos dokumentas derinamas su atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra, kuri pateikia savo išvadą ar planuojamai veiklai reikia atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Ši išvada gali būti užginčijama kitų PAV subjektų ar visuomenės. Tokiu atveju išvada yra persvarstoma ir atsižvelgus į ginčo motyvus, priimama galutinė atrankos išvada.

Atlikome pilną poveikio aplinkai vertinimą šiems didesniems objektams:

  • Mykolo Lietuvio gatvei Vilniuje
  • Planuojamai Rusnės estakadai;
  • Kauno pietrytiniam aplinkkeliui;
  • Rail Baltica geležinkeliui Rokai-Palemonas-Kaunas;
  • Šiaulių aplinkkeliui;
  • Gyvenamosios ir komercinės paskirties objektui Brastos gatvėje, Kauno m.
  • Vilniaus vakariniam aplinkkeliui;
  • Anykščių šiauriniam aplinkkeliui.

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.

Reikšmingumo vertinimo dokumentas rengiamas  pagal poveikio NATURA 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą.  Juo siekiama nustatyti, kokį poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms gali daryti planuojama veikla, susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka. Nustatant  ar  veiklos įgyvendinimas bus susijęs su artima „Natura 2000“ teritorijos aplinka, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta į veiklos mastą (dydį), pobūdį ir vietos ypatumus.

Šis dokumentas rengiamas teritorinio planavimo, atskirais atvejais techninio projektavimo  etape. Reikšmingumo įvertinimo ataskaita derinama su Saugomų teritorijų tarnyba. Procesas užtrunka 1,5 mėn.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) – tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, per kurį rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai; vyksta konsultacijos; prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacijų rezultatus; teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo.

Kada privaloma atlikti vertinimą?

  • rengiamas planas ar programa (ar esminis pakeitimas),  kuris nustato ūkinės veiklos, įrašytos į PAV įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus ir kuris rengiamas didesniam nei 10 kv. kilometrų plotui;
  • rengiamas ar keičiamas bendrasis planas;
  • plano ar programos įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad tokio plano ar programos įgyvendinimas gali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms. „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka – plano ar programos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl ūkinės veiklos masto tikėtina, kad numatomas įgyvendinti planas ar programa gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis;
  •  per atranką nusprendžiama, kad privaloma įvertinti planą ar programą.

SPAV procesą reglamentuoja SPAV tvarkos aprašas . SPAV procesą sudaro SPAV apimties dokumento parengimas ir suderinimas su SPAV subjektais, SPAV ataskaitos parengimas, jos pristatymas visuomenei ir suderinimas su SPAV subjektais. Tai užtrunka 6 ir daugiau mėnesių.

Kada rengiamas SPAV Atrankos dokumentas?

  • kai rengiamas planas ar programa, kurie nustato ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus ir kurie rengiami 10 kv. kilometrų ar mažesniam plotui;
  •  kai rengiamas aukščiau nurodyto plano ar programos neesminis pakeitimas (teritorijų planavimo dokumentų atveju – patikslinimas, jeigu juo nustatomi ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindai).
  •  kai rengiamas bendrojo plano patikslinimas, jeigu juo nustatomi ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindai;
  • kai rengiamas kitas planas ar programa, nustatantys ūkinės veiklos, kurios įgyvendinimo projektus teisės aktų nustatyta tvarka reikės derinti su atsakinga už aplinkos apsaugą institucija, vystymo pagrindus.

SPAV atrankos procesas užtrunka apie 2 mėn.

Modeliavimas naudojant matematinio modeliavimo programas: triukšmo lygio skaičiavimo programa CADNA A, taršos ir kvapų sklaidos įvertinimo programos  BREEZE AERMOD; AERMOD VIEW, vėjo jėgainių šešėliavimo programa WIND PRO

Matavimas arba esami monitoringo duomenys.

Geografinių informacinių sistemų valdymo programos: Esri ArcGIS; MapInfo.

Mokslinės studijos, užsienio ar nacionalinės metodinės rekomendacijos.

Apklausa (gamtininkai, gyventojai, nevisuomeninės organizacijos, ornitologų draugijos).