Parengėme „Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką“
2014-2015 m. parengėme „Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką„.
Užsakovas – LR Aplinkos ministerija. Metodika paskelbta ministerijos internetiniame puslapyje:
Parengta metodika, kuria vadovaudamiesi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai galėtų tinkamai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę – apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį, sumenkinus gamtinių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų estetinę vertę pažeidžiant teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus, pateikti ieškinius teismams dėl asmenų neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo, kad žalą padarę asmenys ateityje neturėtų galimybės išvengti civilinės atsakomybės ir atlygintų žalą aplinkai arba atkurtų iki pažeidimo buvusią būklę.
Rengiant metodiką išanalizuota teisinė bazė (tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai), sudaranti galimybę nustatyti vizualinės taršos (neigiamo vizualinio poveikio) saugomam kraštovaizdžiui (jo erdvinei struktūrai, architektūrinei-erdvinei kompozicijai) keliamą žalą. Išanalizuota Lietuvos (M. Purvino, P. Kavaliausko, J. Kamičaitytės-Virbašienės, J. Bučo, K. Ėringio ir A.R. Budriūno, K. Šešelgio ir kt. autorių moksliniai darbai), JAV, Anglijos ir kitų Europos bei pasaulio šalių patirtis kraštovaizdžio estetinio-vizualinio potencialo vertinimo ir vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo srityse. Metodikos autoriai teigia, kad vizualinės taršos vertinimas turi remtis: bendro kraštovaizdžio charakterio, vizualinio pobūdžio, talpumo ir kitų aspektų nustatymu; taršos objekto matomumo įvertinimu; taršos objekto fizinių ir vizualinių savybių apibūdinimu; neigiamo vizualinio poveikio (vizualinės taršos) įvertinimu pagal kraštovaizdžio ir taršos objekto fizinių ir vizualinių savybių ir kitų aspektų kontrasto lygį.
